Norint išgauti unikalų bet kurios arbatos rūšies skonį bei aromatą, būtina parinkti tinkamą arbatos plikymo laiką ir vandens temperatūrą.
Kinijoje nuo Tangų dinastijos laikų arbata buvo pagarbos objektas. Songų dinastijos metu vykdavo formalūs arbatos ragavimai, panašiai kaip dabar vyksta vynų ragavimas. Daug dėmesio buvo skiriama estetiškam indų serviravimui.
Kinijos kultūroje svarbi vieta skiriama arbatai, dėl to daugumoje kinų gyvenamųjų namų ir verslo rajonų galima rasti arbatos namus, kur siūlomos karštos bei šaltos arbatos ir įvairūs prie jų tinkami užkandžiai. Nuo vidurdienio tipiški kiniški arbatos namai būna užimti studentų ir verslininkų, o naktį – tai naktibaldų ir gangsterių vieta.
Istoriškai Kinijoje egzistavo du arbatos gėrimo laikotarpiai, besiskiriantys arbatos gaminimo ir vartojimo formomis. Tai buvo Arbatos plytelės ir Palaidų arbatos lapų periodai.
- Arbatos plytelės laikotarpis.
Prieš Mingų dinastiją arbata buvo gaminama iš „arbatos plytelių“.
Po nuėmimo, arbatos lapai iš dalies arba visiškai išdžiovinami ir susmulkinami prieš suspaudžiant į plyteles. „Pu - erh“ spaudimas - tai šio proceso palikimas. „Arbatos plytelės“ kartais būdavo naudojamos ir kaip valiuta. Kad arbata būtų tvirta, įmaišoma rišančiųjų medžiagų (pvz., kraujo). Šiame periode arbata buvo labiau mėgiama dėl jos formų nei dėl skonio. Smulkintos arbatos vartojimą vis dar galima pamatyti japoniškoje arbatos ceremonijoje arba Čadoje.
Arbatos paruošimas vyko keliais etapais:
- Kepimas. Arbatos plytelės kepinamos virš ugnies, kad būtų sunaikinti vabzdžiai ir piktžolės, kurie galėjo atsirasti sandėliuose, laikant arbatą neuždengtą. Taip arbata įgaudavo malonų skonį.
- Smulkinimas. Toliau plytelės smulkinamos į miltus ir gaunama smulkinta arbata, panaši į japonišką Matcha.
- Sudrumstimas. Smulkinta arbata maišoma su karštu vandeniu ir sudrumsčiama. Kol arbata nusėda, įdomu stebėti įvairias joje susidarančias formas.
- Serviravimas. Susmulkinta ir sudrumsta arbata reikalavo tamsių ir įvairiaformių puodelių, kad būtų galima mėgautis arbatos miltelių nusėdimu. Puodeliai turėjo savo vardus. Labiausiai vertinami net ir šiandien: „Aliejaus dėmė“, „Papūgos plunksnos“, „Kiškio oda“, „Vėžlio kiautas“. Arbatos mišiniai raštuotuose puodeliuose buvo minimi tų laikų poezijoje. Dažnai skambančios frazės: „papūga besisukančiuose debesyse“, „sniegas ant kiškio kailio“.
- Palaidų lapų arbatos laikotarpis.
Po 1391 metų, imperatorius Hung Vu, pirmasis Mingų dinastijos imperatorius, paskelbė, kad arbata rūmams turi būti tiekiama ne plytelėmis, o palaidais lapais. Imperatoriškasis įsakymas greitai pakeitė arbatos gėrimo papročius. Tai išliko ir dabartinėje arbatos ruošimo kultūroje. Atsiradus naujajam metodui, atsirado ir nauji indai.
- Arbatos puodelis turėjo būti toks, kad lapams atsiskiriant nuo indo, būtų tinkama gėrimo koncentracija. Arbata turi išlikti šilta, o lapai išimami, kai to reikia.
- Arbatos dėžutės atsirado, kad galima būtų išlaikyti arbatos skonį, nes ji greičiau praranda skonines savybes, nei arbatos plytelės. Galiausiai dėl naujo arbatos ruošimo metodo natūralus arbatos aromatas tapo pirminiu tikslu.
- Arbatos indai taip pat akivaizdžiai pasikeitė. Labiau vertinami tapo mažesni indai, paprasto dizaino, negu dideli, formomis puošti indai, kurie buvo tinkami grožėtis smulkintos arbatos sukurtais vaizdais. Maži indai tikriausiai buvo naudojamas dėl to, kad juos naudojant galima geriau pajusti ir įvertinti arbatos skonį ir aromatą.
informacijos šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Arbatos_kult%C5%ABra#Kinija
Follow us