Juodoji arbata yra arbatos rūšis, kurią gaminant oksidacijos procesas yra ilgesnis nei gaminant kitas rūšis – žaliąją, baltąją ar ulongą. Laikoma, kad juodoji arbata yra stipresnė ir joje yra daugiau kofeino nei kitų rūšių arbatoje. Tradiciškai naudojami du juodosios arbatos gamybos principai – iš smulkių ir iš stambių lapų.Žalioji arbata savo skonį išlaiko iki metų, o juodoji gali neprarasti savo skonio kelerius metus. Būtent dėl šios savybės juodoji arbata dažnai būdavo naudojama mainuose.O XIX a. buvo naudojama kaip de facto valiuta Mongolijoje, Tibete ir Sibire. Grynoje juodojoje arbatoje yra nedidelis kiekis kalorijų, riebalų, natrio ir baltymų. Kai kurių rūšių juodojoje arbatoje yra mažiau nei 1 gramas angliavandenių. Visose kininio arbatmedžio arbatose yra daug fenolio, kuris yra antioksidantas.
Kinijoje Juodąja arbata (黑茶) vadinama tokia, kuri praeina komposto procesą, kaip subrendusi Pu-erh. „Juodoji arbata“ gali būti naudojama populiarėjančiam pietų Afrikos augalo Rooibosarbatai.Arbatlapiai visiškai oksiduojami ir šis procesas užtrunka 2–4 savaites. „Juodoji arbata“ toliau klasifikuojama į „tradicinę“ ir, pagal 1932 m. išrastą naują gamybos metodą, „CTC“ („Crush, Tear, Curl“), išvertus iš anglų kalbos, tai reiškia Susmulkink, Suplėšyk, Suvyniok.Nemaišytos „Juodosios arbatos“ identifikuojamos pagal jų kilmę, metus, derlių (pirmas, antras arba rudens), toliau rūšiuojamos pagal poprodukcinę lapų kokybę Oranžinių Pekoe sistemoje.
Informacijos šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Juodoji_arbata
Follow us