Odė geltonajai arbatai
Geltonoji arbata – viena rečiausių arbatos rūšių, kurios tėvynė – Sičuan provincijoja (Kinija). Šios arbatos gamyba ilgai buvo slepiama po paslapties skraiste. Nuo senovės tai buvo tik didikų ir imperatorių gėrimas, o arbatžoles parduoti užsieniečiams buvo griežtai draudžiamas. Nusižengus tokiam įsakui buvo baudžiama mirties bausme
Geltonoji arbata – pati rečiausia. Sustabdykite gatvėje bet kurį kiną ir paklauskite jo apie geltonąją arbatą. Tikimybė 99,8%, kad jis pasimes. 0,2%, kad jis pasakys: „Taip, taip, regis aš kažką girdėjau. Kaip Jūs sakote? Geltonoji arbata?“. Patikėkite manimi, Kinijoje sunku rasti žmogų, nusimanantį apie geltonąją arbata . Geltonoji arbata – pati rečiausia.
Šios arbatos negaminamos plačiajai rinkai. Jos negali pasigirti pastovia paklausa, atitinkamai, nėra ir pasiūlos. Šios arbatos gaminamos atokiose provincijose, todėl ten jos ir lieka. Jos „ištirpsta“ per draugus , pažystamus ir pažystamų pažystamus.
Istoriškai geltonosios arbatos gaminamos Sičuan provincijoje. Si-ču-an! Norite Jūs ar ne, bet būsite priverstas įsiminti šios provincijos pavadinimą. Todėl, kad Sičuan‘e daug geros arbatos. Tai gera provincija , ir galbūt vieną dieną Jūs atvyksite čia , arbatos .
Taigi, geltonosios arbatos – tai Sičuan provincija. Prašau, įsiminkite visam laikui. O dabar, dėmesio, aš papasakosiu apie žaliąją arbatą. Tai svarbu, prieš pereinant prie geltonųjų.
Galbūt Jūs jau žinote, kad Sičuan ‘e auginama kilni žalioji arbata, kuri vadinasi Chu E Cin. Chu E Cin – tai tik viršutiniai šviežiai užsimezgę pumpurai, surinkti tiksliai laiku ir apdirbti meistro rankomis. Tokia arbata atrodo nepaprastai, išsaugo visas naudingas savybes ir turi fenomenalų emocinį užtaisą. Jokių lapelių, tik švieži, neišsiskleidę pumpurai. Tikra erotika ir vilionė!
Žaliosios arbatos visada geros. Ir jeigu Jums jos patinka, tikriausiai sutiksite su manimi, kad jas visas jungia kažkas bendro. Nors jos ir švelnios, vis dėlto skonyje juntamas kažkoks „kampuotumas“. Sssskambančios žžžžaliosios natos.
„Žžžžžž-ž!“ - sako man žaliosios arbatos kas kart, kai pilu karštą vandenį į savo pialą. Prašau, linktelėkite man, jeigu suprantate apie ką aš kalbu. Žaliosios arbatos, nesvarbu kaip smarkiai jas mėgtume, truputį – vos vos - pretenzingos. Štai ši skambi „Ž“ yra kiekvienoje iš jų. Ir prisipažinkite, ganėtinai sudėtinga gerti žaliąją arbatą kelias dienas iš eilės. Nuo jos truputį pavargsti. Aš nejuokauju.
O dabar pereikim prie geltonosios arbatos . Noriu Jums atskleisti jos prasmę, koncepciją ir idėją. Geltonosios arbatos , kuri Sičuan provincijoje vadinama Men Din Huan Ja , gaminimui naudojama nepaprastai aukštos kokybės ir mums jau pažįstama žalioji arbata Chu E Cin. Ką tik pagamintą, dar šiltą ir truputėlį drėgną Chu E Cin, meistras suformuoja į nedidelius briketus po 250 gramų ir įvynioja juos į specialų storą ir minkštą popierių. Šie kruopščiai paruošti briketai sudedami į lentynas ir paliekami čia tyloje ir ramybėje 10 – 14 dienų. Kiekvieną dieną meistras ateina jų apžiūrėti, kažką buria, kažką šnabžda. Jis atvynioja briketus ir lengvai pamaišo arbatą.
Žinote kas tuo metu darosi su arbata? Su ja darosi tas pats, kas rudenį su šienu lauke. Jis geltonuoja. O žinote kas darosi su skoniu? Jis darosi nepakartojamas!
Kai kada manęs klausia, kaip aš aprašau savo arbatų skonius. Aiškinu. Kiekvieną kartą, kai man reikia aprašyti skonį, aš atsipalaiduoju ir užverdu tą arbatą. Aš geriu ir rašau tuo pat metu. Štai ir visa paslaptis. Netgi ir dabar ...
Geltonosios arbatos aromatas darosi suaugesnis, sklandesnis, grakštesnis. Čia vis dar yra šviežumas ir pavasaris, bet jie jau žymiai šiltesni, minkštesni. Dabar jau beveik vasara. Šios arbatos skonyje skardusis „žžž“ pasikeičia į minkštumą ir erdvumą. Tai arbata, kurios, tiesiogine prasme, negalima atsigerti. Ji hipnotizuoja. Jos norisi dar. Ji įdomi. Ji įtraukia.
Šioje arbatoje ištirpo sniegas, ji pilna gėlių ir gyvenimo. Ji minkšta, švelni, jauki. Ji geltona. Geltona! Jūs suprantate? Tai visai kas kita. Tai subrendusi, pati kilniausia iš arbatų. Tai viršūnė. Tai arbata, kuri gundo ir priveda prie nuskurdimo. Tai arbata, kuri, aišku, reikalauja tam tikros vartojimo kultūros ir sąmoningumo. Bet, dieve mano, kaip malonu turėti galimybę prisiliesti prie tokio lygio. Nežinau, turbūt kiekvienam skirtingai, bet man tokie momentai labai brangūs. Jie išlaisvina manyje tikėjimą gyvenimu.
Brangieji, aš labai noriu, kad kiekvienas paragautumėte geltonosios arbatos. Noriu, kad kiekvienas pasiektų tokį lygį ir supratimą. Ir visai nesvarbu, ar pajusite Jūs tą dabar ir iki galo, svarbu, kad toks skonio potyris pas Jus tiesiog būtų. Tai - teisinga. Tai – reikalinga.
Ką gi, geltonoji arbata toli gražu nepriskiriama prie pigių prekių, tad jos nusipirkti įprastoje parduotuvėje jums niekas tikrai nepasiūlys.Kinijos kultūros lobiai paslėpti giliau, negu gali pasiekti skubotas paviršutiniškas užsieniečio žvilgsnis. Tad ir geltonosios arbatos nusipirkti nebuvo įmanoma daugelį šimtmečių.
Kinija, išdidžiai nuo pasaulio atsitvėrusi Didžiąja siena, turėjo visko. Parakas, popierius, knygrišykla – kinų išradimai. Uostas, į kurį XVIII a. galėdavo įplaukti užsieniečiai pirkliai, buvo aprūpintas žaliąja ir tamsia arbata, kurią olandai ir portugalai vadino juodąja. Apie prekybą geltonąja arbata su užsieniečiais tuomet niekam minčių dar nekilo.
O pirmasis parduoti šios arbatos surizikavo imperatoriaus žentas. Tai prilygo įžeidimui valstybės mastu, lyg valstybinės paslapties išdavimui. Galime suprasti, kaip šeimos relikvijų pardavimas įskaudintų tėvą ar motiną. Jie tikriausiai nubaustų neklaužadą sūnų, kad pamokytų kitus šeimos narius. Taip pasielgė ir imperatorius, skirdamas sunkią bausmę savo žentui. Imperatoriškosios šeimos narys buvo ketvirčiuotas, taip parodant, kad valstybė yra svarbiau už giminystės ryšius, o moralės normų, to meto Kinijoje vadintų moraline jėga (kiniškai de), būtina laikytis ir valdantiesiems.
Sukasi istorijos ratas. Po vadinamosios kultūrinės revoliucijos vertybės Kinijoje ėmė keistis. Atveria savo paslaptis senieji vienuolynai, ir mokymai apie žmogaus galimybes, požiūris į jį kaip į mažą visatos modelį tampa prieinami visiems. Jau ir mes galime pakviesti paragauti šios arbatos, realiai prisiliečiant prie dar mažai pažįstamo senovės Kinijos paveikslo. Pasirodo, pasaulį galima pažinti ir nesitraukiant nuo arbatos stalelio.
Kaip ruošti geltonąją arbatą
150 ml stiklinei imama maždaug 3 g arbatžolių. Užpilama vandeniu ir paliekama maždaug 25–30 s. Tai kartojama 5–8 kartus, palaipsniui ilginant laiką iki 1–1,5 min.
Geltonosios arbatos gamybos technologija gerokai skiriasi nuo kitų arbatų. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, „Men Din Huan Ja“ („Nefritinė rasa iš Mendino“), gaminamos net 72 valandas. Žaliosios arbatos paruošiamos per 5–9 valandas.
1 kg arbatos „Men Din Huan Ja“ pagaminti reikia nuskinti beveik 50 000 neišsiskleidusių pumpurėlių.
Follow us